Vaikų auklėjimo klaidos

tel. nr. 8 683 94963

NAUDINGI STRAIPSNIAI » Vaikų auklėjimo klaidos

Gyd. Dalia Mickevičiūtė

Klaidos - tai viena iš buvimo tėvais dalių, o drausmė - sritis, kurioje mes vėl ir vėl klystame. Drausmė yra viena iš labiausiai bauginančių užduočių. Turime priimti aiškius, jautrius, toli siekiančius sprendimus, kai tuo pat metu jaučiamės pikti, susierzinę ar sutrikę. Tačiau šalia visų įmanomų klaidų, kurias galime padaryti, yra kelios, kurių reikėtų vengti.

1. Galvoti, kad vienas auklėjimo būdas tinka visiems

Knygynuose lentynos lūžta nuo knygų apie vaikų auklėjimą, kurių kiekvienoje aprašytas pats geriausias - ir vienintelis - metodas. Draugai ir seneliai taip pat mėgsta pasakoti apie tai, kas jiems geriausiai tiko. Ir iš tiesų tokia vieno-visiems-tinkamo-būdo strategija atrodo labai žavi. Tačiau kai kurie vaikai susijaudina, kai su jais griežtai kalbame, o kitiems tas visai nerūpi. Kai kurie sureaguoja po pirmo pasakymo, kitiems reikia tiek daug kartų kartoti, kad jūs netenkate vilties, jog jie kada nors supras. Kai kurie iškart klauso, ką jiems sakote, kitiems reikia laiko, kad jūs galėtumėte su jais susikalbėti.

ai priklauso ne vien tik nuo temperamento, bet ir nuo amžiaus bei raidos ypatumų. 1-2 metų vaikui tiesiog būtina bandyti ribas, daryti viską, apie ką jūs nuolat ir nuolat primenate, kad negalima. 10-12 metų vaikas pradeda ginti savo nepriklausomybę nuo jūsų, kartais jus įžeidžiančiais būdais. Ir nei vienas nesiruošia klausyti ilgos jūsų paskaitos. 1-2 metų vaiko sudrausminimas turi būti paprastas, tiesus ir greitas. 10-12 metų vaiką labiausiai paveiks bausmė, kai jūs neleisite susitikti su bendraamžiais. Tačiau nepaisant jūsų geriausių norų, abu šie vaikai greičiausiai toliau kurį laiką darys tą patį. Suprasdami, kokiame raidos etape yra jūsų vaikas, jūs galėsite parinkti taikliausius drausmės būdus ir išvengti nusivylimo.

2. Persistengti

Kartais tėvus (dažniau - vieną iš tėvų) erzina paprasčiausias aktyvus vaikų elgesys, ir jie pradeda žarstyti bausmes, kurios labiau atspindi suaugusiojo nuotaiką, nei vaiko poelgį ar yra tiesiog neapgalvotos, pavyzdžiui: "Visą popietę būsi savo kambaryje", kai jis turi kokių nors pavedimų ir jam reikia išeiti kartu su kitais vaikais. Bausmė turi atitikti prasižengimą, o ne jūsų nuotaiką. Be to, ją turi būti įmanoma įvykdyti, taip pat ji turi neturėti pasekmių broliams ir seserims, kurie niekuo nenusikalto.

Rimos šeimoje nusistovėjo taisyklė, kad, jeigu kuris nors vaikas pasielgia taip, kaip nederėtų (pavyzdžiui, šiurkščiai pasielgia su broliuku ar sesute), tėvai pasako: "Bus pasekmės" (tokia frazė ypač gera viešumoje, nes aplinkiniams skamba visai nekaltai ir negrėsmingai). Metams bėgant sakinys sutrumpėjo iki žodžio "Pasekmės!", tariamo tvirtu balsu, bet nešaukiant, suraukus antakius ir nutaisius rimtą žvilgsnį.

Jeigu vaikas toliau netinkamai elgiasi, jo laukia pasekmės, bet kol kas galima apie jas minutėlę pagalvoti. Kartais Rima ar jos vyras paklausia: "Kaip manai, kokios pasekmės galėtų būti?" Įdomu, kad dažnai vaikai patys sau paskiria teisingą bausmę (pavyzdžiui, atsiprašyti brolio ar sesės ir leisti jam ar jai likusią dienos dalį pažaisti mėgstamu žaislu).

3. Nepakankamos pastangos

Kartą vaikai žaidė smėlio dėžėje ir Joris staiga ėmė mėtyti smėlį į visus, kas tik aplinkui buvo. Moteris, kuri jį prižiūrėjo (galima pasakyti, kad priežiūrą ji vertino pakankamai laisvai), gana abejingai pasakė: "Jei nebaigsi mėtyti smėlio - bus bėdų". Joris toliau sau svaidė smėlį, nes aiškiai žinojo, jog niekas jo nesustabdys.

Kartais šio tipo vaikai yra baudžiami, bet jie niekada dėl to nesijaudina. Tėvai pasakoja: "Aš iš jo atimu tą grojantį telefoną, bet jis susiranda kokį nors kitą žaislą", arba: "Aš ją pasodinu ant kėdės ramybės pertraukėlei, bet ji ten pradeda žaisti".

Auklėjimas neturi būti šiurkštus, tačiau, kad bausmė būtų efektyvi, reikia, kad būtų kažkas, ko jūsų vaikas nenorėtų, kad dar kartą įvyktų. Pavyzdžiui, galima neduoti mėgstamiausių žaislų (bausmės trukmė priklauso nuo nusižengimo), išsiųsti vaiką pabūti vieną kitame kambaryje arba neleisti žiūrėti televizoriaus ar žaisti kompiuteriu. Taip pat gali būti neleidžiama eiti žaisti su draugais, o paaugliams - išeiti iš namų.

Žinoma, kiekviena šeima ir kiekvienas vaikas yra kitokie. Reikėtų pagalvoti, kas konkrečiam vaikui yra svarbiausia. Pavyzdžiui, neleisti žaisti su draugais yra stipri bausmė bendraujančiam vaikui. Jeigu vaikas mėgsta žiūrėti filmukus, jam bus efektyvu neleisti žiūrėti televizijos ar DVD įrašų. Skaityti daugiau...

Nėščiųjų kursai